2016 m. rugsėjo 13 d., antradienis

Sunkumai ir nuotykiai Amerikoje 


Daugiau nei prieš kelias savaites dalyvavau Indianos valstijos Rotary Jaunimo Mainų konferencijoje. Ten sutikau mainų dalyvius iš Taivano, Italijos, Nyderlandų, Argentinos, Čilės, Tailando ir Suomijos. Buvo labai smagu, nes greitai vieni su kitais susibendravome.

Konferencija prasidėjo nuo taisyklių, ko mes privalome laikytis, kur turime dalyvauti. Vienas iš svarbiausių dalykų, ką kiekvienas mainų dalyvis pažadėjo Rotary Komitetui, kad nekalbės su šeima ar draugais mėnesį laiko, bet tai nereiškia, kad po mėnesio ir vėl galėsime bendrauti be limito. Tai reiškia, kad turime tik vieną dieną per savaitę, kada galime kalbėti ar susirašyti su " namais". Taip pat, tai ir yra vienas iš sunkiausių mano mėnesių, kai dėl kiekvieno savo veiksmo turiu kontroliuoti ir apgalvoti. Stengiuosi būti stipri ir nepasiduoti emocijom, nes tikrai buvo dienų, kai buvo labai liūdna ir sunku.

Dėl to, kas nori su manim bendrauti, galiu susirašyti tik sekmadieniais po 20 min. Šis pažadas duotas yra dėl to, kad galėčiau priprasti gyventi Amerikoje. Kuo aš daugiau bendrauju su lietuviais, tuo man yra blogiau, nes labiau jų ilgiuosi ir amerikiečiams tada skiriu per mažai laiko.
Jeigu buvo, tarkime, man bloga diena ir aš imu ir viską papasakoju mamai, kas man atsitiko, tai ta žinutė išsisiunčia, kai pas mane būna naktis, o Lietuvoje jau rytas. Tai reiškia, kad aš tai parašius nuėjau miegoti, o mama atsikėlus perskaitė tą žinutę ir pradėjo labai nerimauti. Tačiau blogiausias dalykas tas, kad kai aš atsikelsiu, mano diena bus lyg naujas lapas ir aš užmiršiu kas vakar buvo atsitikę, o mama vistiek apie mane galvos visą dieną. Va ką reiškia laiko skirtumas ir perdažnas bendravimas su šeima bei draugais...

Toliau tęsiu apie konferenciją...Taigi, aš su mainų dalyviais toje konferencijoje turėjome labai daug veiklos, šventėme dviejų mainų moksleivių gimtadienius, dalyvavome talentų šou, giedojome savo šalies himnus, žaidėme įvairius žaidimus lauke ir viduje, kepėme zefyrus ant laužo, fotografavomės ir svarbiausia keitėmės ženkliukais. Tai vienas iš ypatingiausių momentų, kai apsikeiti savo ženkliuką į kitos šalies. Tai lieka labai didelis prisiminimas. Po to tuos ženkliukus susisegame į Rotary Jaunimo Mainų švarką.




Tikiuosi toks mano švarkas bus po mainų 😊




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą